Pristatome Nemuno ir Neries upių ekologinės būklės tyrimo rezultatus

Upių vandens būklė lyg žmogaus kraujas, kurio tyrimo rezultatai gali atskleisti ne tik esamą sveikatos būklę, bet ir perspėti apie gresiančias ligas.

Du draugai, Aurimas Stabingis ir Džiugas Bražiūnas 2013 metais atostogas sugalvojo įprasminti mesdami sau iššūkį — perplaukti baidarėmis nuo Baltarusijos sienos iki Kuršių Marių. Ekstremalaus plaukimo metu bičiuliai pastebėjo, kad vietomis vanduo atrodė ne tik nešvarus, bet ir turėjo nemalonų kvapą. VšĮ „Rūpi“ 2013, 2015 ir 2016 metais atliko nepriklausomus Nemuno ir Neries paviršinio vandens tyrimus, kurio metu buvo paimta penkiolika mėginių.

Pasak tyrimo organizatorių, šio tyrimo metu siekta ištirti Nemuno ir Nemuno vandens ekologinės būklės pokytį nuo Baltarusijos sienos iki Kuršių Marių, atrasti silpnąsias grandis ir atkreipti visuomenės dėmesį į tai, ką mes galime ir turime daryti kitaip, kad Lietuvos upių vandens kokybė ne blogėtų, o gerėtų.

Pasak VšĮ „Rūpi“ įkūrėjo Aurimo Stabingio, Lietuvos ekologinė būklė, kaip ir žmogaus sveikata, gali būti pamatuojama jos pagrindinių arterijų — upių pagalba. „Nors visi mėgstame leisti laiką prie vandens telkinių, tačiau upių vandens kokybei skiriame per mažai dėmesio. Kaip reaguotume, jei į upių vandens tyrimą pažvelgtume lyg į žmogaus kraujo tyrimą, kuris gali atspindėti pokyčius, kurie įspėja apie artėjančias ligas? “ — klausia A. Stabingis.

Buvo tiriami buitinių nuotekų ir užterštumo trąšomis, bakterijomis rodikliai

VšĮ „Rūpi“ Nemuno ekologinės būklės tyrimas – tai žmogaus veiklos padarinių analizė, atskleidusi vandens taršos tendencijas, Nemunui tekant greta Lietuvos miestų ir miestelių, žemės ūkio vietovėse.

Tyrimui buvo tiriami šie rodikliai: BDS rodiklis (buitinių ir pramonės nuotekos ) ir amonis – galimo vandens užterštumo trąšomis, bakterijomis, nuotekomis, gyvūnų fekalijomis indikatorinis rodiklis.  Upės vandens būklė gali būti įvertinta kaip „labai bloga“, „bloga“, „vidutinė“, „gera“, arba „labai gera“.

Tyrimo metu Nemuno ir Neries ekologinės būklės vertinimas buvo atliktas remiantis Lietuvoje galiojančiais Aplinkos apsaugos ministro pasirašytais teisės aktais. Norint įvertinti Nemuno vandens ekologinę būklę, vandens rodikliai buvo lyginami su gerai žinomu, vizualiai švariu, tačiau gausiai žmonių lankomu Galvės ežero vandeniu Trakų mieste. Žemiau pateikiami upių vandens kokybės tyrimo rezultatai atspindi ne tendenciją, o momentinį vandens kokybės tyrimo rezultatą.

BDS parametras dažniausiai naudojamas siekiant įvertinti buitinės ir pramoninės taršos poveikį vandens telkiniams-priimtuvams, taip pat nuotekų valymo proceso efektyvumą. Biocheminis deguonies suvartojimas (BDS) parodo, kiek deguonies suvartoja bakterijos, skaidydamos vandenyje esančias organines medžiagas. Biocheminis deguonies suvartojimas tiesiogiai lemia ištirpusio deguonies kiekį upėse ir upeliuose. Kuo greičiau deguonis sunaudojamas upeliuose, tuo didesnis biocheminio deguonies kiekis būna vandenyje. Tai reiškia, kad vandenyje yra per maža ištirpusio deguonies koncentracija, lemianti neigiamą poveikį vandens organizmams. Biocheminiam deguonies suvartojimui taikomas ekologinės būklės vertinimo kriterijus, kai upė atitinka labai gerą ekologinę būklę – tai BDS7 <2,3 mg/l. Viršijus šį rodiklį, kyla vandens kokybės problemų, nes vandenyje esantys mikroorganizmai suvartoja ištirpusį deguonį, esantį vandenyje, todėl žūsta žuvys.

2016 metais tyrimo metu buvo paimti 9 paviršinio Nemuno vandens mėginiai nuo Baltarusijos sienos iki Rusnės (Nemuno ilgis Lietuvoje – 359 km) ir 5 Neries upės mėginiai (upės ilgis – 510 km, Lietuvoje – 228 km).

Aukščiau pateiktame grafike matyti, kad BDS7 koncentracija (buitinės ir pramoninės nuotekos) Nemune ties siena su Baltarusija neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų (būklė  „labai gera“, kai BDS7 rodiklis mažesnis nei 2,30), įtekančio vandens užterštumas nuotekomis šioje vietoje viršijamas net du kartus (rodiklis BDS7 prie Baltarusijos sienos tyrimo metu — 5,5+0,5) .

Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad į Lietuvos teritoriją įtekantis vanduo jau yra užterštas, tačiau prie Alytaus šis rodiklis dar pablogėja (BDS7 prie Alytaus — 6,4+0,6). Nors įtekančio vandens kokybė iš Baltarusijos uždavė naujus klausimus, tačiau tampa aišku, kad prie Druskininkų, Alytaus ir Prienų Nemuno vandens kokybė kasmet vis blogėja. 2013 metais prie Alytaus užterštumas buitinėmis ir pramoninėmis nuotekomis buvo tris kartus mažesnis nei šiais metais (BDS7 2013 metais prie Alytaus — 2,2+-0,2, 2015 metais —  4,9+-0,4, 2016 metais — 6,4+0,6).

Palyginus  2013, 2015 ir 2016 metų BDS7 rodiklius matyti, kad 2016 metais užterštumas prie Druskininkų, Alytuje ir Prienuose išaugo tris kartus.

Amonis – galimo vandens užterštumo trąšomis, bakterijomis, nuotekomis, gyvūnų fekalijomis indikatorinis rodiklis. Nedideli šio elemento kiekiai vandenyje (0,0125–3,0 mg/l) pražūtingai veikia daugelį rūšių žuvų. Tarpinis amonio oksidavimo produktas – nitritai (NO2) yra kenksmingi vandens organizmams esant palyginti mažoms koncentracijoms – didesnėms kaip 1,0 mg. Jei neįsisavintos trąšos lieka dirvoje, jos skverbiasi gilyn ir užteršia gruntinį vandenį. Nitritais ar nitratais užterštas gruntinis vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos – taršą galima nustatyti tik laboratoriniais tyrimais.

Didžiausia amonio koncentracija (vandens užterštumo trąšomis, bakterijomis, nuotekomis, gyvūnų fekalijomis indikatorinis rodiklis), 2016 metais buvo aptikta prie Alytaus (0,151+0,015), prieš Kauno HE (0,159+0,016) ir Jurbarke (0,168+0,016). Amonio koncentracija prie Jurbarko leistiną normą (būklė „labai gera”, kai rodiklis mažesnis nei 0,1) viršija net šešis kartus.

Tyrimo rezultatai nustebino

Nepriklausomai atliktas Nemuno tyrimas atskleidė netikėtas Lietuvos upių taršos vietas bei tekančios upės vandens kokybės kaitą. Pateikiame pagrindines 2016 metų VšĮ „Rūpi“ nepriklausomo vandens tyrimo išvadas:

  • Iš Baltarusijos įtekančio Nemuno vandens BDS7 (nuotekos, pramonine veikla) būklė pakito iš „labai gera“ į „bloga“. Įtekančio vandens užterštumas išaugo net tris kartus.
  • Didžiausias Nemuno užterštumas BDS7 (nuotekos, pramoninė veikla) aptiktas Nemunui tekant iš Druskininkų (5,5+0,5), į Alytų (6,4+0,6) ir Prienus (6,1+0,6). Leistina  BDS7 norma šiose vietose viršijama du kartus.
  • Didžiausias Nemuno amonio rodiklis (trąšos, pramoninė veikla) aptiktas prie Alytaus (0,151+0,015), prieš Kauno HE (0,159+0,016) ir Jurbarko (0,168+0,016), tačiau šiuos rodiklius vis dar galima įvardinti, kaip leistinus (būklė „labai gera“ mažiau nei 0,1, „gera“ — 0,10–0,20).
  • Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didžiausi upių vandens užterštumo rodikliai buvo fiksuojami prie Alytaus ir Prienų.
  • Vertinant 2016 metų Nemuno ir Neries vandens kokybę, galima teigti, kad Neries vandens kokybė yra geresnė nei Nemuno.
  • Neries BDS7 (nuotekos, pramonine veikla) 2016 metų mėginių ėmimo vietose Buivydžių seniūniją (0,8+0,1), už Europos parko (1,4+0,1), už Šilo (1,6+0,2), Jonavoje (1,3+0,1), Kauno santaka iš Neries (1,5+0,1) būklė įvardinama, kaip „labai gera“.
  • Neryje 2016 metais (Buivydžių seniūnija, už Europos parko, už Šilo, Jonava, Kauno santaka iš Neries) imtų mėginių rezultatai buvo įvertinti, kaip „labai geri“.

Švarių upių idėja

Užterštas upių vanduo yra vis didėjanti problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai tiesiogiai susiję su ekosistemų nykimu ir mūsų pačių sveikata. Geriausias būdas išsaugoti švarius vidaus vandenis – neteršti. Tačiau žinant, kad vanduo teka, nepaisydamas miestų teritorijų ar valstybių sienų, turime susirūpinti ir į upių vandens kokybę kaip į svarbų šalies ekologinės būklės rodiklį. Norėdami išsaugoti švarias Lietuvos upes, turime ne tik keisti vartojimo įpročius, bet ir visuomenės požiūrį į besaikį vartojimą ir neatsakingą gamtos teršimą.

Švaraus vandens Žemėje mažėja, todėl rekomenduojame laikytis principo – rūpintis Lietuvos upėmis kiekvieną dieną, darant sąmoningus ir draugiškus aplinkai pasirinkimus.

Maistas

  1. Auginkime daržoves su minimaliu poveikiu aplinkai (naudojant kuo mažiau (arba atsisakant) cheminių trąšų).
  2. Domėkimės augintojų požiūriu į gamtos išsaugojimą, naudojamas trąšas.
  3. Valgykime mažiau mėsos, nes vandenį labiausiai teršia netvarkingai įrengtos gyvulių fermos.
  4. Maisto produktus pirkime iš pažįs­tamų ūkių.
  5. Rinkimės ekologišką pro­duk­ciją, kuri aug­i­nama nau­do­jant gerokai mažiau trąšų. Var­to­dami ekologiškus pro­duk­tus, ne tik rūpinamės savo ir šeimos sveikata, bet ir prisidedame prie aplinkos taršos mažin­imo.

Savo kieme

  1. Saugokime medžius.
  2. Saikingai naudokime trąšas.
  3. Rinkimės vietinių veislių augalus, kurie yra prisitaikę prie mūsų klimato, todėl labiau atsparūs kenkėjams, reikalauja mažiau trąšų.
  4. Saikingai naudokime laistymui skirtą vandenį.
  5. Kompostuokime, kompostą naudokime tręšimui ir drėgmei sulaikyti.
  6. Užuot žiemos metu atsiradusį ledą tirpdę barstoma druska, naudokime smėlį. Druska ne tik užteršia vandenį, bet ir žudo augalus.
  7. Esant gal­imy­bei, vai­sius ir daržoves užsi­aug­inkime patys. Jei jūsų žemdirbystės laukas ribo­jasi su upe ar ežeru, lysves įrenkime 5–10 metrų ats­tumu nuo upės ar ežero pakran­tės.

Automobilis

  1. Įprasta manyti, kad auto­mo­bil­iai teršia orą, tačiau jiems prižiūrėti reikia ben­zino, alyvų, valik­lių, kurių su lietumi gali patekti į van­dens telkinius. Automobilių atliekas (alyva) atiduokime į specializuotas surinkimo vietas.
  2. Ypač žalinga auto­mo­bil­ius plauti greta van­dens telkinių arba kiemu­ose.
  3. Esant gal­imy­bei užuot vykę automobiliu, rinkimės dvi­ratį. Juo galėsite minti ir visai šalia upės esanči­ais keliukais ibei mėgautis Lietuvos gam­tos grožiu.

Namai

  1. Pirkime mažiau. Besaikis var­to­ji­mas pro­duktų, kurių gamy­bos pro­cese buvo teršia­mas van­duo, taip pat prisideda prie upių ir ežerų van­dens taršos.
  2. Rinkimės skalbimo mil­telius be fos­fatų.
  3. Saikingai naudokime vandenį namuose: rinkimės dušą vietoje vonios, užsukimę vandenį, kai plaunamės dantis ir t.t.
  4. Rinkimės neputojančius šampūnus.
  5. Buit­inė chemiją keiskime soda ir actu. Aštrų kvapą tur­inti buit­inė chemija ne tik kenkia ją nau­do­jančiam žmogui, suke­lia alergiją, bet ir, patekusi į van­dens telkinius, žudo van­dens orga­niz­mus.
  6. Kaimo vietovėse, sodų bendrijose bei visur, kur nėra centralizuotos nuotekų kanalizacijos, pasirūpinti profesionaliu nuotekų išvežimu.
  7. Pasidomėkite, kur jūsų rajone gal­ima prid­uoti pavo­jin­gas atliekas. Net­varkingai palik­tos pavo­jin­gos atliekos gali užteršti netoliese esančią upę, grun­tinius van­de­nis.
  8. Atnau­jinkime nuotekų valymo įrengimus. Ekspertų nuomone, upių van­dens taršą įtakoja miestų, miestelių ir gyven­viečių nepakanka­mai išvystyta nuotekų sis­tema.
  9. Kai esame viešbutyje, vandenį naudokime saikingai ir atsakingai.

Pramogos upėse

  1. Maudy­damiesi upėse ir ežeru­ose nenau­dokime puto­jančių šampūnų.
  2. Gamtoje natūraliuose vandens telkiniuose indų neplaukime su indų plovikliais.  
  3. Pramogaujant gamtoje rinkimės daugkartinius indus.
  4. Poilsiaujant gamtoje šiukšles visuomet pasiimkime su savimi.

Geri darbai

  1. Apie sąmoningus pasirinkimų poveikį gamtai nuolat kalbėkime su vaikais. Vaikus nuo mažų dienų mokykime pagarbos gamtai, ugdykime teigiamus įpročius.
  2. Savanoriaukime valant upes.
  3. Apie pastebėtus upės ar ežero vandens pakitimus (kvapas, spalva, skaidrumas) praneškime specialistams.
  4. Kartu su draugais, bičiuliais, kolegomis praleiskime daugiau laiko gamtoje. Žmonės saugo tai, ką supranta ir pamilsta.
  5. Kas gali būti paprasčiau nei pasinaudoti socialiniais tinklais tam, kad suburti bendraminčius geriems darbams, kurie saugo gamtą?

Šie nedideli elgsenos pokyčiai neturės didelės įtakos jūsų gyvenimo kokybei, bet poveikis aplinkai bus milžiniškas.

GRĮŽTI Į VERSLAS ATSAKINGAI
Scroll to Top