Tačiau dešimtmečiais besiformavusi praktika atskleidžia prieštaringų įrodymų: verslas vienas pats nepajėgus šių problemų spręsti. Kritiškai svarbus šiuo požiūriu tampa nepertraukiamas dialogas tarp verslo, viešojo sektoriaus institucijų ir visuomenės, dalijantis socialinės atsakomybės iniciatyvų iniciatorių, skatintojų ir įgyvendintojų vaidmenis. Tačiau kuriamas scenarijus šiandien kaip niekad reikalauja sisteminio suvokimo, veiksmų nuoseklumo ir atsakomybės su adresatu, nes šiuolaikinei mūsų visuomenei tampa vis aktualiau, kaip atsakingai organizacijos siekia savo tikslų ir KAIP atsakingai tai geba viešai parodyti ir įrodyti.

2016 metais įsigalios nauji teisės aktai

Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Sąjungos iniciatyvos, formuodamos europietišką „iš viršaus žemyn“ socialinės atsakomybės tradiciją, ženkliai pastūmėjo socialinės atsakomybės idėjų sklaidą ir paskatino konkrečių priemonių įgyvendinimą tiek politiniu, tiek strateginiu lygmenimis. Nuo 2011-ųjų ES dokumentuose socialinė atsakomybė jau nebetraktuojama kaip savanoriška iniciatyva. Ir jau visiškai netrukus, 2016-aisiais Lietuvoje įsigalios teisės aktai, įgyvendinantys naująją ES direktyvą dėl didelių bendrovių (viešojo intereso įmonių) ir įmonių grupių privalomo nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo.

Tad pradedant 2017-aisiais, didžiosios įmonės teisės aktais bus įpareigotos atskleisti gerokai daugiau informacijos, susijusios su tvarumu, pvz., apie socialinius ir aplinkos veiksnius. Ši prievolė susijusi su ES identifikuoto tikslo siekimu, t.y. nustatyti tvarumui kylančią riziką ir padidinti investuotojų ir vartotojų pasitikėjimą: “Nefinansinės informacijos atskleidimas iš tikrųjų yra labai svarbus žingsnis siekiant pereiti prie tvarios pasaulinės ekonomikos, kurioje ilgalaikis pelningumas derinamas su socialiniu teisingumu ir aplinkos apsauga. “ (ištrauka iš ES direktyvos PE-CONS 47/1/14).

Paprastesniais žodžiais tariant, didžiosios įmonės rengs nefinansinę ataskaitą, kurioje bus pateikiama informacija, aprėpianti bent keletą svarbiausių aplinkosaugos, socialinių ir su personalu susijusių reikalų bei klausimų, susijusių su pagarba žmogaus teisėms, kovai su korupcija ir kyšininkavimu. Numatoma, kad ataskaitoje taip pat reikės pateikti: trumpą įmonės verslo modelio aprašymą; įmonės politikos, susijusios su minėtais aspektais, aprašymą ir tos politikos įgyvendinimo rezultatus; pagrindinę riziką minėtais aspektais, dėl tikėtinų neigiamų padarinių tose srityse, ir jos valdymą bei nefinansinius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, susijusius su konkrečia įmonės vykdyta veikla.

Lietuvoje jau yra ir itin brandžių (institucionalizuotos) įmonių socialinės atsakomybės praktikų

Didžiosios Lietuvos įmonės jau ne vienerius metus socialinius ir aplinkosaugos klausimus veiklos ataskaitose daugiau ar mažiau atskleidžia. Pvz., daugiausiai Lietuvos Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų (NAVA) pelniusi akcinė bendrovė „TEO LT“ viena pirmųjų Lietuvoje suformavo socialinės atsakomybės politiką, strategiją, ir nuo 2006-ųjų kasmet viešai teikia socialinės atsakomybės ataskaitas, atspindinčias nefinansinę ir įvairovės informaciją. Lietuvoje jau yra ir itin brandžių (institucionalizuotos) įmonių socialinės atsakomybės praktikų. Pvz., jau antrą sėkmingos veiklos dešimtmetį skaičiuojanti lietuviško kapitalo konsultacijų bendrovė „Saugaus darbo garantas“ išplėtojo ir subrandino savitą socialinės atsakomybės kultūrą, o nuolatinėms į kasdienę veiklą integruotoms socialinėms iniciatyvoms valdyti ir įgyvendinti įsteigė atskirą VšĮ „Saugi pradžia“.

Tad įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvos, dar prieš keletą metų buvusios visiška naujove Lietuvoje, dabar įgyja vis didesnį pagreitį. Todėl dažnas vadovas, atidžiai išanalizavęs savo verslo praktiką, aptiks veiklų, kurių rezultatai atitiks nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo reikalavimus. Tačiau kritiniu sėkmės veiksniu taps tinkamas, sistemiškas socialinės atsakomybės raiškos būdų suvokimas. Kitaip tariant, būtinas gebėjimas atpažinti socialiai atsakingas veiklas, gebėti jas apibūdinti ir tinkamai pateikti ataskaitose.

Didžiausia problema išlieka atskleidžiamos nefinansinės informacijos nepalyginamumas

Bene didžiausia problema išlieka atskleidžiamos nefinansinės informacijos fragmentiškumas ir nepalyginamumas. Kitaip tariant, šiandien remiantis esamomis ataskaitomis praktiškai neįmanoma įvertinti, ar AB „TEO LT“, ar UAB „Saugaus darbo garantas“ yra socialiai atsakingesnė įmonė, nes neturime palyginamų duomenų. Šiuo atžvilgiu ES direktyva, šalia informacijos pateikimo minėtais svarbiausiais klausimais, įpareigos vieningai fiksuoti ir teikti nefinansinius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, susijusius su konkrečia veikla.

Tačiau neapibrėžtumų išlieka išties daug. ES rekomenduoja įmonėms, kurioms taikoma direktyva, remtis nacionalinėmis, ES ir tarptautinėmis sistemomis: Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS); Jungtinių Tautų (JT) Pasaulinis susitarimas; Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, kuriais įgyvendinama JT sistema „Apsaugoti, gerbti, padėti“; Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairėmis daugiašalėms įmonėms; Tarptautinės standartų organizacijos (ISO) 26000 gairėmis; Tarptautinės darbo organizacijos trišale deklaracija dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos principų; Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva (GRI) ar kitomis pripažintomis tarptautinėmis sistemomis.

Būtinas dialogas tarp verslo, visuomenės ir vyriausybės, apsisprendžiant dėl vieningos nefinansinės informacijos atskleidimo sistemos

Visos šios rekomenduojamos sistemos yra labai skirtingos, savitos, atspindinčios gana skirtingus įmonių pasiekimus, nepaisant to, kad visos jos skirtos matuoti pažangą įmonių socialines atsakomybės srityje. Jau dabar aišku, kad būtinas konstruktyvus dialogas tarp verslo, visuomenės ir vyriausybės, apsisprendžiant dėl vieningos nefinansinės informacijos atskleidimo sistemos, tinkamos Lietuvos įmonėms. Įmonininkams, kuriems bus taikoma direktyva, jau dabar reikėtų pradėti galvoti apie papildomas išlaidas kvalifikuotam nefinansinės informacijos atskleidimui. Tad belieka tikėtis, kad vyriausybė atsakingai priims sprendimus pasunkinti ir taip nelengvą verslininkų naštą nefinansinėmis ataskaitomis, verslininkai neperkels padidėjusių kaštų ant skurstančios visuomenės pečių, o XXI-ojo amžiaus sumani visuomenė sugebės savo vartojimo sprendimais palaikyti socialiai atsakingiausius verslininkus.