Vėlyvą rudenį ir žiemą rinkite spyglius

Daž­nai žmonės klau­sia, ar yra kokių nors vais­tinių augalų ar jų dalių, kuri­uos gal­ima būtų rinkti žiemą. Atsaky­mas papras­tas: rinkite tai, kas šiuo metu žal­i­uoja. O kas sodriau žal­i­uoja žiemą, jei ne pušų ir eglių, kadagių, kedrų, kėnių, tujų spygliai?! Žalia spalva – tai chlo­ro­fi­las, žalia­sis augalų krau­jas, kuris, patekęs į žmo­gaus krau­jo­takos sis­temą, padeda pašal­inti šlakus ir medži­agų apykaitos atliekas. Chlo­ro­fi­las yra verti­na­mas kaip pati geri­au­sia kraujo valymo ir atstatymo priemonė. O kraujo valy­mas yra pir­ma­sis ir daž­nai esminis žings­nis kovoje su bet kokia orga­nizmą ali­nančia liga.

Chem­i­niu požiūriu chlo­ro­fi­las labai panašus į hemo­glo­biną. Chlo­ro­fi­las valo kraują nuo radioak­tyvių medži­agų, sunkiųjų met­alų, vaistų likučių ir kitų toksinių medžiagų.

Vit­a­m­inų užtaisas

Gam­toje viskas tikrai išmintin­gai sut­varkyta. Žiemą, kai labai sumažėja natūralių vit­a­m­inų ir mikroele­mentų šal­tinių (o nuo vit­a­m­inų tiesio­giai prik­lauso žmo­gaus medži­agų apykaita), būtent tada medžių spygli­u­ose vit­a­mino C būna net du su puse karto dau­giau nei vasarą.

Jei yra gal­imybė, spyglius geri­au­sia var­toti ką tik nuskin­tus. Tačiau miestų gyven­to­jai, kurie vos kelis kar­tus per žiemą ištrūk­sta į mišką, gali jų pasiruošti ir ilges­niam laikui. Laikyti spyglius reikia po sniegu arba šaldy­tuve, ne aukštes­nėje nei 4 ºC tem­per­atūroje, nes šilu­moje žūsta net iki 35 % karotino. Laikant spyglius šal­tai (gal­ima kameroje, įdėjus į drobinį maišelį), juose net tris mėne­sius nesuyra vit­a­m­i­nai ir kitos veik­lio­sios medži­a­gos. Miške prisi­laužykite šake­lių (gal­ima tik nuo senes­nių nei dešimties metų medžių apa­tinių šakų), o namu­ose spyglius nuo šake­lių nukarpykite taip, kad ant šake­lių liktų spyglių pagrindai.

Jeigu spyglius norėsite var­toti ir vasarą, rinkite juos ir džiovinkite vėlai rudenį ir visą žiemą. Gegužę rekomen­duo­jama prisip­jauti gležnų, salot­inės spalvos eglių ūglių (aišku, kad negal­ima „nugenėti“ visos kurios nors vienos eglės! Rinkti reikia, kaip sako liaudis, „su protu“). Juos taip pat gal­ima var­toti ir žal­ius, ir džiovintus.

Švieži­u­ose pušų ir eglių spygli­u­ose yra ne tik chlo­ro­filo, bet ir karotino bei gausybė reikalin­giausių žmo­gaus orga­niz­mui vit­a­m­inų: C, K, P, E, PP, B1, B2, B3, B6, taip pat kobalto, geležies, mangano, ali­u­minio, vario, fiton­cidų, eterinio alie­jaus, fito­hor­monų, bak­te­rio­sta­tinių (slop­inančių bak­ter­ijų daug­in­imąsi) ir anti­his­t­a­mininių (antia­lerginių) medži­agų. Eglių spygli­u­ose yra nepakeiči­amų aminorūgščių.

Spygliai nuo seno var­to­jami avi­t­a­minozių, ypač trūk­stant vit­a­mino C, gydy­mui ir pro­fi­lak­tikai. Be to, spyglių preparatai did­ina imu­niteto atsparumą, stip­rina orga­nizmą, lėtina senėjimo pro­ce­sus. Taip pat preparatai pasižymi nervus ram­i­nančiu, nuskaus­mi­na­muoju, antivirusiniu, anti­sep­tiniu, atsikosėjimą lengv­inančiu, šlapimą, prakaitą ir tulžį varančiu veikimu.

Eglės spygli­ais gydo­mos širdies krau­jagys­lių, galvos smegenų ligos, veido odos, gry­be­liniai susir­gi­mai, bronch­inė astma. Pušų spygliai labai daž­nai nau­do­jami odos ir plaukų priežiūrai.

Vit­a­mininiai preparatai

Daž­ni­au­siai vit­a­mininiai preparatai gam­i­nami iš pušų ir eglių spyglių. Čia pateik­sime pačius paprasči­au­sius, lengvi­au­siai pagam­i­na­mus receptus.

– 40 gramų sukarpytų eglių spyglių užpilti stik­line (250 ml) ver­dančio van­dens, uždengti, po dvidešimties min­učių nukošti. Gerti po 50 milil­itrų užpilo penkis kar­tus per dieną. Šis vit­a­mini­nis gėri­mas geriamas ne tik, kai trūk­sta vit­a­mino C, bet taip pat kosint, ser­gant inkstų ir šlapim­takių ligomis.

– Eglių ar pušų spyglius nuplauti pir­mi­au­sia šiltu, paskui šaltu van­de­niu. Sukarpyti, suberti į stik­lainį ir užpilti cukrumi san­tykiu 4:1. Taip vėlyvą rudenį ar žiemą paruoš­tus spyglius gal­ima laikyti iki vasaros. Iš gau­tos masės gam­i­na­mas vit­a­mini­nis gėri­mas, kurį reikia gerti tris-penkias dienas: du arba­tinius šaukštelius „saldžių spygliukų“ užpilti vienu litru šalto vir­into van­dens, tris dienas palaikyti ir perkošti. Gerti šio užpilo reikėtų po pusę stik­linės du kar­tus per dieną.

– Keturias stik­lines sukarpytų pušų spyglių užpilti puse litro šalto vir­into van­dens, įpilti du arba­tinius šaukštelius obuolių acto ir tris dienas laikyti tam­sioje vietoje. Perkošti ir gerti po vieną stik­linę kartą per dieną.

– 100 gramų sukarpytų pušų spyglių užpilti vienu litru šalto vir­into van­dens, įpilti tris arba­tinius šaukštelius cit­ri­nos sulčių ir pusę valan­dos vir­inti ant silp­nos ugnies. Nukėlus nuo ugnies, po trijų valandų perkošti. Gerti po pusę stik­linės du kar­tus per dieną po valgio.

– Du val­go­mus šaukš­tus sus­mulk­intų pušų spyglių užpilti stik­line ver­dančio van­dens, uždengti ir palikti nakčiai. Ryte perkošti ir gerti po vieną val­gomą šaukštą keturis kar­tus per dieną. Šis užpi­las gerina ir regėjimą.

– Gal­ima ruošti ir ska­nias vit­a­minines pušų ar eglių spyglių arbatas, kurių var­toti gal­ima iki vieno litro per dieną. Šaukštą smulkiai sukarpytų spyglių sumaišome su šaukšteliu savo mėgiamų džiov­intų ir sus­mulk­intų vais­tažolių, pavyzdžiui, mėtų, jon­ažolių, gervuogių, aviečių, juodųjų ser­bentų lapų ir t.t. Padarytą mišinį reikia užpilti vienu litru ver­dančio van­dens, uždengti, po dvidešimties min­učių nukošti. Šios arbatos labai naudin­gos ser­gantiems krau­jagys­lių ir širdies ligomis, jos padeda orga­niz­mui susi­grąžinti jėgas po sunkių ligų, bei skatina radioak­tyvių medži­agų šalin­imą iš organizmo.

– Vieną val­gomą šaukštą smulkiai sukarpytų kadagių šake­lių su spygli­ais užpilti stik­line ver­dančio van­dens ir virti penkias min­utes. Nukėlus nuo ugnies uždengti, po pusės valan­dos perkošti. Gerti tris kar­tus per dieną prieš valgį. Padeda ser­gantiems alergijomis.

Kos­me­tiniai „ste­buk­lai“

Plauko struk­tūrą neabejoti­nai page­rina pušų spyglių ir cit­ri­nos sulčių nuovi­ras (žr. aukščiau), kuriuo reikia per­plauti plaukus (ištrinkus galvą).

O štai senas veiksmin­gas recep­tas, padedan­tis atsikratyti veido spuogų. Reikia smulkiai sukarpyti šimtą gramų eglių arba pušų spyglių, pridėti po dvidešimt penkis gra­mus sausų smulk­intų mede­tkų ir ramunėlių žiedų bei gys­ločių lapų. Mišinį užpilti puse litro degt­inės ir laikyti sep­ty­nias dienas tam­sioje vietoje. Perkošus į tam­saus stiklo butelį ir laikant tam­sioje vietoje, gau­tas losjonas nesuges visus metus. Juo tepama švari veido oda.

Čia verta prisim­inti ir kitą seną „receptą“: sen­ovėje merginos steng­davosi pabūti pušinių malkų dūmu­ose, nes buvo tikima, kad šie dūmai suak­tyv­ina blak­stienų augimą ir jų grožį.

Siū­ly­tume atkreipti dėmesį ir į vakar­inę tują, kuri ypač verti­nama der­ma­tologi­joje. Tujos spyglių nuovi­rai, užpi­lai ir tin­k­tūros gydo raudonąją vilk­ligę, sklero­der­miją, virusines ligas, kaip antai herpį. Tujos – nuodingi augalai, tad jų negal­ima var­toti nėš­tumo laiko­tarpiu ir labai jautriems asmenims.

– Vieną arbat­inį šaukštelį tujų spyglių užpilti stik­line ver­dančio van­dens (tai visos paros dozė), uždengti, po valan­dos nukošti. Gerti tris kar­tus per dieną, likus pus­va­landžiui iki val­gio. Tai padės ir ser­gant šlapimo takų ligomis.

Mišku kvepi­anti atgaiva spygliukų vonios

Užtenka tik pagalvoti apie šiltą vonią, kvepi­ančią pušynu, ir daž­nai orga­niz­mas savaime atsi­palaid­uoja. Pušų spyglių vonios yra viena geri­ausių priemonių, gydanti nervinius susirgimus.

– Penkias stik­lines sus­mulk­intų pušų spyglių, šake­lių ir kanko­rėžių suberti į puodą, užpilti vienu litru šalto van­dens ir pusę valan­dos virti. Nukėlus nuo ugnies, laikyti apie parą. Paskui nuovirą perkošti ir supilti į vonios van­denį. Šios vonios gelb­sti nuo nemi­gos, stip­rina visą orga­nizmą, gerina sav­i­jautą ser­gant radikulitu, sąnarių, kvė­pavimo takų ligomis, taip pat gydo įvairias odos ligas. Žinoma, kad jos padeda sumažinti per­ne­lyg didelę kūno masę.
Nuovirą voniai gal­ima paruošti ir tą pačią dieną.

– Apie du kilo­gra­mus pušų šake­lių su spygli­ais sus­mulk­inti, užpilti vienu litru šilto van­dens ir dešimt min­učių pavirti. Nukėlus nuo ugnies palaikyti dvidešimt min­učių. Nukošus, supilti į vonios van­denį.
Dėme­sio. Pušų vonios nerekomen­duo­jamos hiper­tonikams.
Ser­gant sąnarių uždegi­mais, padeda kadagių šake­lių vonia.

– Vieną kilo­gramą kadagių šake­lių užpilti dviem litrais šilto van­dens ir apie penki­o­lika min­učių pavirti. Nukėlus nuo ugnies, palaikyti tame pači­ame inde dvidešimt min­učių. Tada nukošti ir supilti į vonios van­denį.
„Spygliukų vonioje“ geri­au­sia pag­ulėti prieš miegą ir ne ilgiau nei dvidešimt minučių

Dovanų – pušies šakelė

Ser­gančiam (ypač peršal­imo ligomis) žmogui būti­nai padovanokite ir jo kam­baryje pamerkite pušies šake­lių. Jų išskiri­ami fiton­cidai puikiai išvalys ir dez­in­fekuos patal­pos orą. Šitokia priemonė ypač rekomen­duo­jama siaučiant gripo epi­demi­joms. Taip pat prisiminkite ir tai, kad amži­nai žalia šakelė sim­bolizuoja amžiną gyven­imą. Tad ar gali būti gražesnė dovana ir geres­nis palinkėji­mas ser­gančiam draugui?..