Linkmenų gatvės pabaiga – dar viena nepaprasta Vilniaus vieta. Iš tiesų, keista, įdomi ir jauki, apleista ir pamiršta, bet ne visų.
Šioje vietoje tvyro daug romantikos, tik labai liūdnos ir nešvarios.
Galbūt jos kūrėjai mato kitaip – per stiklą ir plastiką, rudą, bespalvį, žalią, prisotintą subrandinto alkoholio tvaiko.
Dėl permainų laimingi bus ne visi. Kas nors pasiges drėgmės ir senatvės paliesto, bet nuoširdžiai mylėto fotelio ar dar vieno krėslo. Kas nors įsižeis dėl įsibrovimo į suręstą pašiūrę. Kas nors gedės atrastų vandens lobių. Kas nors įsius dėl pasisavintų svetimų daiktų. Kas nors supyks dėl sutrikdyto žiemos miego.