„Krenta lapai spalvoti. Geltoni, raudoni, raštuoti. Saulės ir speigo dekupažuoti.“

 

Eiliuota gaida palydėjome mažuosius Užupio gyventojus į sotų žiemos miegą. Bet prieš tai pašalinome visus po lapų antklode pasislėpusius nepageidaujamus svečius. Ir vėl stiklinius, plastikinius, metalinius, popierinius. Daug panašių svečių aptikome ir Tymo turgaus pakraščiuose. Nors medžiai kalba, kad čia lankosi ekologiškos būtybės ir ekologiški produktai.

 

„Valgau ir (ne)mąstau ekologiškai“, – skausmingai šakomis gūžčioja klevas, lyg kiemsargis pririštas dygliuota grandine.

Klevo kančia? 

Arba nepatogi tiesa.

 

O kažkam, atvirkščiai, labai patogi.