Vieną birželio savaitgalį Pavilnių regioniniame parke dviem dienom įsikūrė vaikų „eko stovykla“. Autobusais, troleibusais, traukiniais ar pėsčiomis jauni ir vyresni entuziastai rinkosi iš Telšių, Plungės ir Kupiškio vaikų namų bei visų kitų mažų ir didelių Vilniaus šeimų. Iš viso – apie 30 iš pradžių šiek tiek nedrąsių, o vėliau hiperaktyvių draugų.

 

Veiklos buvo daug – gaminome fotoaparatus, aitvarus, papuošalus, elektrą ir muziką, virėme naminį muilą, mynėme dviračius, diskutavome apie ekologiją, sveiką mitybą ir gamtos tausojimą, žaidėme, ruošėme valgį, pūtėme muilo burbulus, įrengėme lauko kino teatrą, užsiėmėme kitomis pramogomis ir labai nelaukėme pabaigos.

 

Šios dvi dienos buvo ypatingos visiems, ir vaikams, ir ne vaikams. Pramogavome bendraudami, matydami ir mokydamiesi, būdami kartu bei dalydamiesi tuo, ką turime (ir materialiais dalykais, ir kylančiais iš vidaus). Stovykloje pritrūko tik dviejų – miego ir laiko.

 

Atsisveikindami vaikai tvirtai spaudė ranką ir degančiomis akimis klausė: „Ar galime likti dar bent savaitei?“

 

„Eko karta“ (iniciatoriai) drauge su „Rūpi“ pažada toliau idėją auginti ir sveikai maitinti.